Sunku nerašyti, kai tokie dalykai vyksta kibernetiniame eteryje. Imigranto iš Rusijos Gary Vaynerchuko svetainę radau beveik netyčia. 32 m. jaunuolis savo kišenėje turi jau kone pusę tūkstančio degustacijų ir sparčiai kuria savo imperiją . Naujosios media guru Jeffas Jarvis jį vadina interneto Oprah.
Tiesa, mano nuomone, gerokai per daug dėmesio teikiama reitingams - aš jam duočiau tiek, duočiau aną. Nekreipkite dėmesio į reitingus, ypač į Roberto Parkerio, apie kurį čia nuolat aikčiojama. Tiesa, pirmasis vynas, kurio esu ragavusi keletą derlių - D'Arenberg Ironstone Pressings (nė vieno iš D'Arenberg vynų kol kas Lietuvoje nesu aptikusi - kai tik pamatysite, čiupkite kaip mergelę už sijono Joninių naktį (ar bernelį...)- apibūdinamas kiek lėkštokai. Bet pažiūrėkite, kaip jis išburbuliuoja kiekvieno vyno apibūdinimą! Be abejo, labai amerikoniškai. Wow oh wow WOW. Už aistrą berniuką reitinguoju. Pažiūrėkite daugiau laidų. Čia interviu apie tai, kaip jis atrado savo Ameriką.
Truputį ne į vyninę temą, bet įdėjau naujo Sigur Ros albumo "Með suð í eyrum við spilum endalaust" (versti galima maždaug "mums zurzenant ausyse mes nenustygdami grojame") ekranėlį. Tiesiog kuriu aplinką, kurioje man ir jums būtų miela būti.
Vietoje įžangos: kodėl blogas apie vyną
Posted by Lina Labels: Foto, Parduotuvės, Viskis, Žiniasklaida
Kaip žadėjau, kylu lyg feniksas iš pelenų su nauju projektu. Dauguma skaičiusių mano ankstesnį blogą žino, jog pustrečių metu Dubline dirbu Oddbins vyno parduotuvėje. Kaskart prašnekdama apie vyną lietuviškai užsikertu ieškodama teisingų ir skanių žodžių, kuriais galėčiau perteikti Shirazo gelmę ir svorį,Sauvignon Blanc vynuogių gaivą bei traškumą ar išlaikytą Pinot Noir eleganciją.
Esu diletantė - teturiu Wine and Spirits Educational Trust (WSET) Intermediate Certificate. Buvau pradėjusi mokytis tolesniam - Advanced, bet jį iškeičiau į fotografijos kursą NCAD.
Rugpjūtį darbą baigsiu ir išvažiuosiu mokytis į Olandiją. Kad nepamirščiau, ką sužinojau ir išgėriau, rašysiu blogą.
Iki šiol lietuviškai skaitytiems rašiniams apie vyną lietuviškoje žiniasklaidoje (kad ir, tarkim, "Gurmano gide" ar "Vyno žurnale", kurio Lietuvoje ieškojus kone su žiburiu taip ir nepavyko atrasti - greičiausiai parduodamas tik specializuotose vyno parduotuvėse) turiu pakankamai priekaištų, bet bene daugiausiai pylos nusipelno tie, kurie vyną nuolat pernelyg sakralizuoja, pakylėdami jį iki vidutiniam vartotojui neprieinamo elitinio gurmanų rojaus. Lietuvoje perdėm dažnai rašoma apie ilgaamžius dieviškai skanius Vokietijos Rieslingus - vienu metu Vilniaus Senamiestyje net buvo vien jam skirta parduotuvė atidaryta, kurios dabar neberadau. Gali būti, kad jei Aukščiausiasis su apaštalais, angelais ir mergelėm kartais susiorganizuoja bachanaliją, jie siurbčioja būtent tuos legendinius iki amžinybės išgyvenusius ir jos nusipelniusius Rieslingus. Mano kišenei jie vis dėlto per brangūs. O juk yra vynas antradieniui, kurį gurkšnoji žiūrėdamas filmą, ir vynas Kalėdų stalui.
Maža to, neretai apie vynus lietuviškai rašoma skurdžiai, visiškai neviliojančiai, lyg būtų mėginama nemokšiškai sušokti striptizą, o skaitytojus bandoma pavilioti garsių vyno kritikų vardais, medaliais ir kitokiais blizgučiais. Žinau, kad šiek tiek moku rašyti, bet vis dėlto lietuviškai rašyti apie vyną yra šioks toks iššūkis. Visų pirma, nesame vyno kraštas, todėl esame nepratę apie jį kalbėti. Sakoma, eskimai turi dešimtis, o galbūt net šimtus žodžių, kuriais apibūdina sniegą.
Nesu vyno ekspertė, someljė ar snobiška gurmanė. Bet per trejetą Airijoje praleistų metų bendravau su nemažai vyno industrijoje dirbančių žmonių - tiek gamintojų, tiek jų vadybininkų, tiek pardavėjų. Beje, vyndarį visuomet atskirsi nuo rinkodarininko. O ir vyno parduotuvėse dirbantys entuziastai kaip diena ir naktis skiriasi nuo tų, kurie dirba vien dėl pinigų, kurie, tiesa, dažniausiai yra menki.
"Oddbins" tinklas, kuriame dirbu, Didžiojoje Britanijoje mena jau penktą dešimtį metų ir nors jo aukso era gęsta, dauguma vyno industrijoje D. Britanijoje dirbančių asmenų savo karjerą pradėjo būtent už "Oddbins" prekystalių. Žurnalistai ne kartą šiam tinklui prisipažino meilėje, mat jų parduotuvės garsėjo neįprastais vynais (jie pirmieji į Europą importavo Australijos produkciją), žaisminga rinkodara (ilgą laiką jos vizualiąja puse rūpinosi legendinis karikatūristas Ralphas Steadmanas) ir, anot Jancis Robinson, darbuotojai klientus gerokai lenkė išsilavinimu. Tiesa, neretai jie atrodydavo lyg valkatėlės. Vienas rimčiausių apie viskį, romą bei kitus stipriuosius gėrimus rašančių autorių Dave'as Broomas taipogi karjerą pradėjo ten. "Facebook", kurio iki šiol vis vengiu, net yra grupė, skambanti maždaug taip: "I used to work for Oddbins" (aš dirbau "Oddbins").
Pernai apie pokerį rašęs Andrius Tapinas uždarė savo blogą, kadangi nenorėjo veltis į ilgas diskusijas su Valstybine lošimų priežiūros komisija, šiai nutarus, jog panašus į jo blogą turinys viename naujienų portalų prieštarauja įstatymams. Viliuosi, jog mano blogas nebus palaikytas alkoholio reklama, nes visuomet maniau, jog jį turėtume vartoti atsakingai.
Neseniai būreliui bičiulių vedžiau nemaišyto salyklinio viskio degustaciją. Ragavome Laphroaigh, Cragganmore, Macallan 10 year old bei dar apie dešimt viskių. Pradėjome nuo pasaulyje labiausiai perkamo Glenfiddich. Ne todėl, kad jį mėgčiau, bet norėdama supažindinti su best-selleriu. Paklausiau, ką jiems primena aromatas. "Viskį", - buvo pirmasis atsakymas. Toliau ragavome kitus ir kambaryje medaus, šieno bei džiovintų vaisių kvapą pamažu nurungiant sunkesniems durpių, laužo bei jūros dumblių aromatams susirinkusieji entuziastingai ėmė stebėtis, kad viskiai gali būti tokie skirtingi.
Jei paskaitę mano įrašus sužinosite kažką naujo, galbūt atrasite jums patinkantį baltą vyną, nors iki šiol tegurkšnojote raudoną, suprasite, kad Syrah vynuogės nėra iš Sirijos (kitaip Malbec būtų iš Malbekijos) ir kitą kartą įsipylę neskubėsite ištuštinti taurės, bet akimirką sugaišite stebėdami spalvą, o įsukę vyną taurėje su draugais padiskutuosite, kieno aromatas atsiskleidžia - gervuogių ar trešnių, vadinasi, apie gerą vyną bloginu neblogai.
Mėginsiu rašyti maždaug kartą per savaitę. Jei pažįstate ką nors, kas užsiima panašia veikla, būtinai parašykite. Jei turite klausimų ar patarimų, taipogi praneškite. Lauksiu grįžtant.
lina.zigelyte[eta]gmail.com